sniegas-juodai,bet ne niuriai
pernelyg paprasta prarasti save ir perdaug sudėtinga rišliai formuluoti mintis,kaip ir įsitikinti ,kad Jis-dar ne viskas.arba per viskas nesiklausantis ir su perimta atmetimo reakcija.(ir čia ne laiškas,vargu ir ar mano mintys yra kam nors pakankamai svarios...tam kartui tarkim..ir pasilikim laiko skaityti kam nors svarbesnio nei šitos rašliavos.pamiršus,kad aš dar ne daugiskaita)rašau be neįtaigiai (vienuoliktokė panelė klausė draugės ,ką reiškia tas įtaigumas)
rašau,nes vakar daug visko nuveikiau(gal ir apgaulingai) ,nes šiandien irgi.
nes per maloniai baugiai išėjau į vidurį ežero.nes pasėdėjau ant sniego ir buvau vienas iš dviejų angeliukų...
nes per darkartą supratau,kad aš nepripratus,kai klausosi (išmintingai linkusi išklausyti ir nepamiršti,kad priprato prie taktiškos...stereotipai)
nes mielai klausiausi Sigutės
nes pasilikau sau nuoširdų sakinį, pasirodė nereikalinga.
nes aš būsiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą