užknisau.nieko naujo.bet vistiek,parašysiu dar čia įrašą.
kai nuotraukose niekur nelikę Velykų nė žymės visada yra dangus...įkvėpėjas .bet taip ir nenupieštas ant margučio.nes nėra kada,kai viena šventė keičia kitą ,o šventą Velykų naktį nevisai katalikiškai geri šampaną už Tą mergaitę,kuri buvo toli ir nepasiekiama tik skaitoma.
Atostogoms baigiantis .Kaip mokėjau taip turėjau ir tradiciškai nieko nepasimokiau(mokslų atžvilgiu).Nieko neperskaičiau ,išskyrus tęsiamą "Sename dvare" ,kol verda bulvės ..apytiksliai po 20min. gal porą kartų per savaitę. net Tairūnės nesutikau. kur padėjau laiką? Viena diena Vilniuj.Kokios dvi namuose,jaučiant Lauryną arti fiziškai,toje pačioje žmonių gyvenamojoje vietoje.viena diena pamatant K.Naumiestį.pora popiečių -vakarų su Laura,Šaru,Milena.Viena diena-Švenčių sandūra.Viena-Velykinė.Viena Žiemiška.puikiai.viskas taip ir praėjo.
rezultate- neiškritusios ašaros bažnyčioje,ekskursija ,vedama gido Adomo, egoistiškai perkamos tulpės,nes nuostabu , nuostabiai šiltas vakaras,palikus žibutes ant laiptų, filmas,dėl kurio galima numirti, apyrankės vėl visos ant rankų, išlikęs "Sveiki" ir artumas "grįžusiai vilnietei" Deimantei
sapnuose -vėl banguota jūra
nieko rišlaus.tik fragmentai išgyvenimų. kaip moku,kaip noriu-taip turiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą