Ačiū Dievui,kad dar gyvenime yra kavos ir medaus.Pastarasis nuraminą širdies sopulius,o kava-minčių audras.
Laisvas,vėjais paleistas laikas veda mane iš proto.Jau kuris laikas leidžiuosi vedama.Blogai.Bet dar blogiau ,kai nieko negaliu sau padaryti,o tėčio patarimus automatiškai atmetu, atsiriboju siena,kurią vadinu "čia ne tavo rūpesčiai". Ir tada tyliai prapuolu savo rūpesčiuose. Nebežinau ką daryti/ką reikės daryti.
Visų pirma, kaip susitvarkyt dėl bliuzų.
antra,kaip susitvarkyt su savim iki egzaminų/per juos/po jų.
trečia,kaip susitvarkyt su turimu biudžetu.
ketvirta,kaip tvarkingai atsidurti Kaune.
penkta,kaip susitvarkyt su patikėtom užduotim iki renginio "ĮŠ'.
šešta,kaip susitvarkyt su savim ir neprisidaryt dar daugiau nesąmonių.
Rašyti būtina.Tada supranti,kad rūpesčių nėra begalė ir viskas yra įveikiama.Vienaip ar kitaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą