13 birželio, 2008

o žinot ką...?



Problemos būna arba išverkiamos, arba išsprendžiamos.Aš verkiau, išsprendė kiti.
Tad dabar atrodo problemų nelabai ir liko...savaitgalį tikiuosi sulaukti Gintarės,ji gal padės atsirinkti darbus ir pirmadienį važiuoju į Vilnių,su prašymu ir pusės A2 formato papke. Nepaisant to ,kaip ten seksis ar nepasiseks, grįšiu išlydėti iškeliaujančių ir lauksiu lietuvių rezultato.
Kažkaip daug visko.
Šiek tiek lengvo adrenalino ruošiantis sveikinimams. Viskas būtų pasisekę,jei ne vagys,pavogę Totikei skirtą vardinę rankų darbo apyrankę.
Ir dar malonu girdėti,kad aš [visko] sugalvoju. Nesvarbu,kad taip nėra.
Malonu,kad įtraukia į draugų,kviečiamų į gimtadienį, sąrašą... Ir atsižvelgia į mano silpnąsias vietas.
Malonios dienos spalvotos.
Visos knygos atiduotos.
Pavydžiu visiems atostogų. (Nežinau kodėl)
Ir "Man p.....(neleidžia rašyti negražių žodžių,):D" (cituoju save ir žinau kodėl.

1 komentaras:

milda rašė...

„Nesvarbu,kad taip nėra.“ - taigi taip yra!!;D