13 rugsėjo, 2008

rytiniai skaitiniai

"Graikijos istorijoje mane žavėjo ne herojų žvaigždynas ir ne įkyrūs riksmai agoroje, bet Pitagoro pasekėjų arba Platono akademijos bandymai; Kinijos istorijoje joks kitas reiškinys taip nedomino, kaip ilgas Konfucijaus sistemos egzistavimas; o mūsų Vakarų istorijoje - visų pirma krikščionių bažnyčia ir jai tarnaujantys, į ją įeinantys ordinai, kuriuos aš laikau didžiausiomis istorinėmis vertybėmis. Tai, kad avantiūristui kartais pavyksta nukariauti arba įkurti imperiją, kuri išsilaiko dvidešimt, penkiasdešimt ar gal net šimtą metų; arba tai, kad koks karalius ar imperatorius, būdamas gerų norų idealistas, sumano laikytis sąžiningesnės politikos ar bando įgyvendinti kokią kultūrinę svajonę; arba tai,kad kokia tauta ar kitokia bendruomenė, aplinkybių spiriama, sugebėjo atlikti ir iškęsti negirdėtus dalykus,- visa tai mane toli gražu ne taip domina, kaip tai,kad vis bandoma ir bandoma sukurti tokias organizacijas, kaip mūsų ordinas, ir kad kai kurie iš tų bandymų išsilaikė tūkstantį ir net du tūkstančius metų.<...>Bet kad tokios kongregacijos ,kaip benediktinų, dominikonų, vėliau jėzuitų ir taip toliau, išgyveno po kelis šimtmečius ir po tų šimtmečių nepaisydamos visokios raidos, nukrypimų, prisitaikymo ir prievartos, dar išlaikė savo veidą ir savo kalbą, savo elgseną ir savi individualią sielą,- man yra nuostabiausias ir garbingiausias istorijos fenomenas."
Tėvo Jokūbo pamąstymas.H.Hesė "Stiklo karoliukų žaidimas"


Nori nenori ..Prisimenu trečiadieninį slovakų pasirodymą Šakių šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.Ten kažkas buvo ne taip.

Komentarų nėra: