27 lapkričio, 2009

pirštai


smagiausia žiūrėti į kitakampiečius,kai jie patys vos tvardo juoką.O kai parodijuoja estradinę dainą juokiuosi iki ašarų..

susidūrimas su Čekuoliu prasidėjo nuo to,kai tyliai krizenau,kad jis neranda įėjimo i NDG ir baigėsi komplimentais(arba bent jau taip drįsau įsivardinti).pavydžiu pati sau tos akimirkos.net neatsimenu jo akių.bet blemba to ir buvo galima tikėtis.
aš kažkokia ypatinga.nori nenori.po paskaitos pas habilituotą neasilą apsiverkiu, nes neatlaikau skaudžios tiesos apie gyvenimo tiesas ir vertybes,bet jau po to,kai lendu jam į akis "profesoriau, aš turiu pastebėjimą,ar galiu pasakyt...?" po tokių replikų apie musulmonišką mentalitetą dialogas su Čekuoliu tik gėlytės.

gražus rytas.mylimas etiudas saulės apšviestam kambary įgijo spalvas.su Kriste išvažiavom į paskaitas.jai linkėjau sėkmės egzamine.gera su ja.gera ir su panom kepti pyragiukus,žavėtis Agnės "šarvuočiais" ir klausytis pagyrų,kad manuosius pailguosius bus smagu valgyti.Gera grįžti po biški pramiegoto filmo ir žinoti,kad susitvarkysiu ,išgersiu arbatą ir eisiu miegoti.

Gera,kai sako,kad myli.

Noriu miego:D
Ir plojimai už tokį ilga įrašą.Ačiū .nereikėjo.

3 komentarai:

mil rašė...

turėsi papasakt, kai grįši. ir labai kietas paveiksliukas. :}

Ieva rašė...

trumpa ta istorija.
o paveiksliuką radau paguglinus.

Ieva rašė...

trumpa ta istorija.
o paveiksliuką radau paguglinus.