geriu matę su trigubu kiekiu imbiero ir užsikandu(juoda duona)

o galvoj akimirka,kai vaikai sueina į krūvą po pasibaigusio "kvadrato" mačo. kas iš užribio,o kas nusilakstęs šypsosi nugalėtojo šypsena. toks malonus jausmas ,nors niekad nieko neiškirsdavau ir net kamuolio "bijojau" ,negaudydavau.didžiausias mano indėlis komandai būdavo,jei manęs ilgesnį laiką neiškirsdavo.
malonus tas jausmas atminty,kai visi vaikai sueina į krūvą ir gal kažką tariasi, ar komentuoja pabaigtą žaidimą.

taip paveikia žiūrėjimas pro langą.