rasojo rasojo ,kol pasimirė.
praėjus lygiai dvylikai su puse sekundės po vidurdienio.
skaudus praradimas,nes su juo praradau ne tik pamiltą apyrankę bet ir laiko nuovoką. taip pat darbingą šio vakaro nuotaiką: nejučia praplepėjom "virtuvėj" vakarą, nes negalėjau pasižiūrėt į riešo vidinę pusę ir sakyt "nu viskas,einu dirbt"
vakar liūdėjau prarastų plonų teptukų , tapybos rankšluostuko ir paletės(pavogė kažkas)
tokie tad mano liūdesiai(tai tik vieno iš depresuotų Lietuvos gyventojų blogo įrašas)
o galvoj vakuumas šiaip. ir A.Katino nuotraukos vaizdinys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą