13 balandžio, 2011

mes DABARTISTAI :D

kai suformuluoji, supranti,kad tai ir yra didieji iššūkiai, daryti tai, ko niekada gyvenime nebandei ,nežinoti ar sugebėsi išdirbti tas 12 valandų, ruošiant banketą 500iems šimtams žmonių. Net nelabai supranti kokio mastelio dalykai vyksta ,kai į renginį atskrenda Ingrid ir maistą ruošia Mišelin restoranų klasifikacijos pripažintas šefas.

daugiau pliusų šitoj vietoj būčiau prisidėjus bandymais "dirbti su padėklu", bet kažkaip Katinas gerai prigąsdino pradžioj, kad nedaužytumėm nieko, tai ir nesiryžau daužyt ...nieko. užteko pasikačelint vien tik palaikant tą padėklą, kur vyrai vos panešioja su keletu stiklinių buteliukų. žodžiu:>

matyt esmė tame, kad patiko man dirbt juodą darbą baltais marškinukais, gerti kavą su atsineštais bounty, uostyt unikumą, sakyti Dainai,kad pašnekintų užsienietį,klaususį, kur bokšto gatvė ir einantį šalia. kitądien jautėmės,kaip po gero tūso.už kurį mums sumokėjo:)

ne, iš tikrųjų prisiminiau, ką pradžioje galvojau. dėl visko kaltas Paulis, nes iš jo grįžus, labai nedvejojus sutikau  padirbt vieną dieną,nors neturėjau nei juodų kelnių nei baltų marškinių, nes Paulis visko veikia, tai ir aš norėjau veikt:> , o su Daina tai nors ir į pasaulio kraštą. kažkaip.
o dar dabar ir tas filmas pastūmėjo, ir Giedrė čia rašinėjo su savo klausimais apie iššųkius.. galvoti teisinga linkme. reikia gyventi dabar,              tai ir parašiau:>

3 komentarai:

Daina rašė...

labai norejau palikt komentara...pasitempusios.

Ieva rašė...

Da=niau palikinėk komentarus,Daina:>

Daina rašė...

O Ieva, tau parase is kitos salies..