17 rugpjūčio, 2011

mažutė

šian vienoj knygoj Hesės atvertus bet kurią vietą paskaičiau bet kurią esė pavadinimu "apie sielą" ir man atrodo supratau,ką man davė paskutinis festivalis.
pojūtį kad matai žmogaus sielą.
bet turbūt taip nutikti gali tik nekasdieniškom aplinkybėm, nekasdieniškam fone, n-tąją valandą paros. Pasak Hesės taip būna,kai žiūri į žmogų nieko netrokšdamas, tiesiog stebi. Tada jis būna ne tavo troškimų vaisius,o tiesiog žmogus. Ir tada nežinojau ar geriau žiūrėt į žmogų ar į jūrą.


Komentarų nėra: