12 rugsėjo, 2011

retrospektyva (turbūt taip)

2011-08-26
Fuckin' coffee time.
pasidaro liūdna,kad mes Vilniuj virtuviukėj neturim dienos šviesos.
pasidaro dar kartą visiškai aišku,kad šitie namai man patinka.Sudėjus juos ir vilniaus gyvenimą -būtų įdealu. taip kaip Donkichotą sudėjus su SančaPanča būtų ideali asmenybė.  Bent jau taip atrodo atitinkamai man ir Donskiui. Nors gal ir nereikia nieko sudėti,nes tada dingtų  čionykščio gyvenimo žavesys, kai gali apsimest very important person ir užšimaukšlinus akinius nuo saulės, pasiėmus savo puikią papkę ir dar puikesnę mažąją ruletę  išeiti į statybas, ten vėjui plaikstant šviesųjį sijoną žvalgytis ir kopti į antrąjį aukštą,kuris po truputį jau auga. Tokie sekmadienio žavesiai, kai tėvai  namus, Tigrių ir sodą palieka mano priežiūrai, o aš miegu iki pietų. Tada su Milena sukiojamės po sodą ir jos vairuojamą mašiną bandom išsukiot taip,kad gyvatvorė ir kaimynų tvora liktų savo vietose. O vakare kepu susigalvotą cukinijų apkepą,kuris matyt visai nepanašus į apkepą,todėl neiškepa. Bet yra kas iškepa. Pavyzdžiui paprastukas obuolių pyragas arba daržovių troškinys. Taip gyvenu viena, nupirkus Žmonių programą džiaugiuosi lindyhoperių vestuvėmis ir kasdien laukiu keliautojų po pietų ameriką nuotykių laidelės. Be pykčio irgi  kieta laida. Šian ten fainai nuskambėjo filosofo kalbos apie turistus-kaip donkichotų tipažą.. kiti tipažai buvo verslininkai ir dar kažkas..blemba nebeprisimenu. O Donskis kalbėjo apie drąsą būti vieniems.

tokios mintys geriant kavą prie pyrago, klausantis tų pačių jau mano skaitytojams nusibodusių THE BLACK ATLANTIC ir skalbyklės ūžesio.
o man atrodo vakar per labą rytą grojo Stipriai Kitaip.dainą "..labai ramu mano namuos" ir mūvėjo škotiškus sijonus,
ai,aš dar biški projektuoju:/


Komentarų nėra: