šiandien jaučiuosi blogai ir jaučiuosi kalta,bet taip ir turėčiau jaustis,nes darau blogus dalykus. net mamytė tai žino.
bet primokyta žiūriu į priekį.
su tėčiu telefonu kalbu apie ateivius, religiją ir mylėjimąsi iki vestuvių. ir visa tai kurkas daugiau nei plaukimas paviršiumi. jam sakiau,kad nebijau pasaulio pabaigos. kai nežinai, kas esi-gali bijot. labai keistas jausmas .
ir daug tokių.
kaip ir vakar slow motion primenantis važiavimas ketvirtu troleibusu iš savanorių prospekto..priekinėj sėdynėj. primena, kai važiuodavau į antakalnį, bet turbūt dėl to kaltas toks šlapias oras.
taip praėjo dar viena peržiūra. be bemiegės nakties. dar sykį savim nusivylus. šiemet sau pažadu,kad daugiau taip nebebus. tiesiog būtų neatleistina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą