galvoj perbėga blogiausi scenarijai. o kas būtų, jeigu nepasisektų. tiesiog žinau, kad negaliu to leisti. čia kaip gyvybės ir mirties klausimas, kai bėgi į beveik nuvažiuojantį autobusą ir žinai, kad spėsi, nes kitaip būti tiesiog negali. ir spėji. ir negaliu pripažint, kad ne viskas nuo manęs priklauso. kaip tai neviskas. net blogus sapnus galiu panaikinti ir pabusti, kai jaučiuos negerai. sapnuose tereikia numirt ir viskas pasibaigia. o čia neina nieko padaryt. atrodo, kad niekada nesibaigs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą