Pradedant morkų-apelsinų sultimis, kurias spaudžiu kelionei, bet ji taaaaip vėlai vakare,kad sunku išlaukt.
Sunku išlaukt, ir džiaugiausi,kai liko 20min. iki išėjimo iš namų. Džiaugiausi, kai supratau, kad autobuso "telikai" leis klausytis fainos muzikos ir žiūrėti puikiais pasirodžiusius filmus. Gal viskas ir nebūtų taip puiku, jei kažko būčiau tikėjusis.
Jau pasiilgau Beryno ir sakau Bernadetai, kad atsiųstų nuotraukų. Vėjo supustytų, lietaus nulytų, susitraukusių mergaičių nuotaika mainėsi, bet visumoj išliko tiesiog puiki. Nes aplink viskas taip gražu. Postdamo pasaka, kai galiausiai rytas pasitinka su saule ir sodais iš Alisos stebuklų šalies, apie vynuogynus, zuikius ir ten sklandančią svaigią nuotaiką, kuri mena laikus, kai džentelmenai bučiuodavo damas švelniai ir vesdavo ratais aplink gėlynus, jau nekalbu...
Kai galvoju ką mačiau - - prisimenu vaikinus ,valgančius ledus;
tiltą, į kurį vien pažiūrėjus gniaužia kvapą ir vandenį;
Merkel;
pagal odos tipą labai trokštamą vaikiną, kuriam šypsojau ir laužyta anglų kalba dėkojau,kad leido pasinaudot jo kompu;
nuostabiai išeksponuotą paveldinį viešbutį(?);
picaso paveiklslą ir skulptūrą;
vėjui pučiant optiškai griūnantį dangoraižį,
babilono vartus, tik taip ir nesupratau,ar ten tikri,ar muliažas (bandžiau skaityt,bet vis tiek nesupratau. durnė)
ir dar turbūt daug daug daug visko.labai daug visko. sunku ir prisimint.
tik tam ir reikalingas fotikas. na dar ir tam,kad pasižiūrėt į save apsvaigusią, sulytą, ar išsidirbinėjančią
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą