09 rugpjūčio, 2012

ids

Ant stalo mėtosi vizitinė, kurios negalėjau išmest. Neeilinė.
Svajonės toks slidus reikalas, bet turbūt jos padėtų ir viskas slystų taip kaip per sveistą. Bet tik pradėk svajot ir būtinai pasaulis išslys tau iš po kojų.

O slysta jis kartais lydimas juoko pro ašaras, kai mojuoju ten, kur mane filmuoja slapta kamera.

Ir kas pasakys, kad gyvenimas, tai tau ne filmas. Filmas.knyga.daina. Viskas, kas nėra skaitoma ir nėra aptariama,diskutuojama - tai neliteratūra, mokausi iš draugų filologų, kaip nematyt tekste žodžio "supistas". Bet jei nematau gyvenime blogų žmonių, tai gal ir tų žodžių pavyktų nebematyt ir pagaut nuotaiką.

Kai turėsiu svajonę paskambinsiu.

Komentarų nėra: