Didžiausia euforija apima einant iš darbo namo toj vietoj,kai įpusėju tiltą. Tada džiaugiuosi gyvenimu, tuo ką darau, namais, vairavimu - kasdienybe.
Su bendradarbiu puošiam puikia eglę vazone: jo pasakymą kad pirmiausia reikia dėti girliandą, nutraukiu po antro žodžio ir tikinu, kad pirmiau turim apsukti kibirą/vazoną dovanų popierium. mano žodžius, jog viską reikia daryti su meilę jis patvirtina, bet abu jaučiamės keistai šefės bute kabindami žaisliukus ant eglutės ir juokaudami "kol aš pareisiu iš parduotuvės, tu prikviesk chebros"
Kai laikydama Garbanoto Bosisto kompakto "laiškelį" jaučiausi kaip šešiolikos, klausydama Jurgos "Koralų pasakos" , reziumavau,kad geriausios kalėdinės dovanos yra dovanotos sau.
bet liūdniausios žinios būna apie netektis, kurias nusineša mirtis.
Po ilgų sapnų, juose mylėtų žmonių ir kritusių dantų. Po to, kai džiaugėmės Čipso būsima ateitimi.
Ir matyt man nelemta nieko suprojektuot.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą