Pamačius šitą -prisiminiau sapną. Labai tikrovišką. Kaip važiavau troleibusu per antakalnį ir pamačiau Dovilę ar Akvilę (nėra skirtumo). Keisčiausia tai, kad akimirkai susitikę mūsų žvilgsniai iššaukė tik vieną gestą. Bet buvau savim patenkinta, kad taip suragavau. Galvojau-va,tai pirmas kartas,kai žmogui parodžiau f...uck'ą. Laiku ir vietoj. Ir apskritai. Bet pasirodo tik sapnavau.
Tuo tarpu realybėje viskas daug mažiau tikroviška:
gavau pilną teisę vairuoti automobilį gatvėse,
kalbam apie gestų kalbos mokymąsi,
kompo ekrane sukiojamas Šakių skvero modelis(fone skambant Rauktienės balsui iš Tarybos posėdžio arba nuostabiam Opus3 gyvai Kurak koncertui)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą