Žygelis

norisi nepamiršt žvelgimo į Vievį ir pirmų tobulos vasaros kvapų :bėgių, kaimo., su jais prasidėjo kelionė link Neries kairiojo kranto parko. Pakeliui dar apvažiavom Panerių dvarą,tik nesupratau aš ar jis gražus,ar gyvenamas, ar su priestatu, ar šiaip nesimetriškas.

tobuliausi man buvo tokie takai, kai balsu tari  "tobula" ir vėl paskęsti miško tankmėj..

Kadangi atstumai nedideli,spėjom nuklįst ir vėl įtaikyt į trasą. Vis papildomi keli kilometrai mynimo:)

vieną iš regyklų pasiekėm jau saulei nusileidus. čia nieko nesimato, bet gražiausias buvo miško patalas tobulai nuaustas.

O apartamentų su laužaviete apačioj,miegojimu viršuj ir krioklio dušu būtume turbūt jau neberadę,jei ne T. nupasakojimai, ir poilsiaujančiujų geranoriška kalba, po kurios buvom nukreipti reikiamu mišku takeliu.









keptos dešrelės vakarienei, pižoniški pusryčiai ir nežinia kas blogai.