JEI BET KAS BŪTŲ ĮMANOMA

Vakar mane bučiuodama močiutė sakė, kad kitais metais išsipildys tai, ko panorėsi mušant dvyliktai.
Man atrodo ,kad aš nieko nenorėjau. Tik pro septinto aukšto bolkoną žiūrėjau, kaip virš miesto gestant fejerverkam kyla smogo/dūmų debesys. Jie aptraukė visą dangų. Nieko tikro tame nėra. Alkoholis, blizgučiai, linksmybės įvaizdis.
Kai Gintarė skambino man dar dieną ir sakė,kad šiemet jai nėra nuotaikos švęsti, sakiau ,kad liga jai numušė ūpą. Bet man atrodo, kad daug labiau smagu švęsti kasdieną arba tada,kai džiaugies, kai norisi.

Pozityvu ir optimizmu čia nekvepia.
Pernai buvau įkalbėta,kad tai patys gražiausi mūsų jaunystės metai ,kad reikia kažką daryti, džiaugtis gyvenimu, nes Saulė, Jūra,Vakarėlis. Tokios mintys truputį žudo, truputi priverčia priešintis ir galvoti apie save, apie tai,kas yra siekiamybė.

Kitais metais noriu,kad tai,kaip galvojau spalio 8d pildytųsi:

JEI BET KAS BŪTŲ ĮMANOMA , KASDIEN norėčiau pusryčiauti mieste, kavinėj, bolkone, taip neskubant, prie laikraščio gerti kavą, nueit į darbą, dirbti, o vakarus leisti su mylimu, eit į spektaklius, kiną, skaityt knygas. ramiai. Dirbti norėčiau su interjerais pilnai. projektuot

KARTĄ PER SAVAITĘ, norėčiau savaitgaliui išvažiuot į mišką visam savaitgaliui, be patogumų ar šiaip į gamtą turistaut.

KARTĄ PER MĖNESĮ, aplankyti savo artimus giminaičius, tėvus, skirt jiems visą savo dėmesį.

KARTĄ Į 3MĖNESIUS, norėčiau pamatyt jūrą; skirtingais metų laikais

KARTĄ Į PUSĘ METŲ važiuočiau į kalnus

KARTĄ Į METUS? važiuočiau ilsėtis į Malijorką :) kur nors, aplankyčiau naują šalį.
JEI BET KAS BŪTŲ ĮMANOMA