Ok.

Na, ir ką gi jūs sau manote,o gi rytoj aplankysiu šitą miestą iš paveikslėlio. Kelionę teko suplanuoti iš naujo,po šiandieninio pasivažinėjimo į Kudirkos Naumiestį.Tiesa ta,kad nėra to blogo,kas neišeitų į gerą(bet čia ši tiesa netinka).Kita tiesa,kad gerai tas,kas gerai baigiasi. Na, o jei viskas ŠIAN baigėsi gerai,tai gal ši tiesa yra tikrai tiesa..Ne,čia jau gaunasi nusikalbėjimai.Bet turiu pasiteisinimų šituos nusikalbėjimus pateisinti.

Gerai apie viską iš naujo:
1.Būkit protingi,vaikai,ir niekur netranzuokit be tėčių ir mamų.(Arba manęs neklausykit,bet jums patariu iš savo karčios šiandieninės patirties.)
Dėl šio pirmo ir nevienintelio punkto vėl truputį nebežinau,kaip gyventi gyvenimą,kuris susijęs su didelių atstumų įveikimu. Bet ateity būtinai ką nors sugalvosiu,nes kitaip būti ir negali. Niekur aš nedingsiu. Į bliuzus noriu. O sykį noriu,tai gal reikia siekti savo tikslo.
Bet kad jūs žinotumėt kokia aš pasimetus ,apsiverkus(not) ,apsirijus mezimforte, karoče v žopų.(Šiknon). Bet visa tai niekis palyginus su tuo,kas manęs laukia ateity.Manęs,pasak Ill ,naivios, pasitikinčios žmonėmis mergaitės..

O šiaip sunkiai sprendžiasi tie rūpesčiai.
Tik šian pagalvojau,kad dar aš nevisai kvaila boba.Mane tuo bandė įtikinti vienas toks sms,kur parašo,kad kandidatas (toks ir toks numeris) iš lietuvių gimtosios kalbos surinko 96 (išlaikė). Vakarėjant ėmiau tikėti. Bet mes dar pažiūrėsim!

Ir dar vienas pastebėjimas apie kvapus.Mane jie persekioja.Tikrai būna,kad kažkur jaustas kvapas užsiuodžia tokiose erdvėse,kuriose taip kvepėti(smirdėti) negali. Labiausiai persekioja kažkoks dujų kvapas(aš jį vadinu "senų autobusų"). Atrodo,kad išlipus iš Tomo automobilio jo turėčiau jau nebejausti,bet jis tarsi pasiliko plaučiuose ir aš jį jaučiu. Supratau,kad tai tikrai keblu paaiškinti. Net ir tokiais vakarais,kai žodžiai pilasi kaip iš pypkės.Mhm.