tai bent pašėlau. būgnai -mano užslėpta aistra. ar vaikiškos knygutės viršelyje,ar įsikūnijimuose. Šokio terapija iškrovė. Neužteko chaotiško ritmo.reikėjo būgnų.reikėjo sušalt lauke dar ne iki galo sušalus.reikėjo pavalgyt,nenumirt. ir liko tik klausyt kažkokias Ausinuko melodijas.tyliai nieko nežinant. nesuprantant,kai viskas pamirštama.tik ne tas būgnijimas per visas kelyje pasitaikiusias nugaras.šaltis kūne ir vulkano ugnis mintyse.
ir ledai.visi žino,kieno gaminti
2 komentarai:
Uch, šitaip galima ką ir myriop užbūgnyti. Bet buvo žvėriškai smagu :]
Noriu dar. To ritmo, nepastovaus, bet tokio viso, tokio pažadinančio. Nustebinančio (:
Rašyti komentarą