02 sausio, 2010

lūžtelėjus.


Važiuodama į namus suformulavau sau,kad vaikystėje beveik niekada su vaikais kieme nežaisdavau slėpynių,o tik žiūrėdavau ,kaip žaidžia jie. Taip pat būdavo ir per pertraukas mokykloje. Tik ten jau žaisdavo "gauduką".

Maximoje norėjau paguosti mergaitę, pasakydama jai,kokios gražios jos kasos,bet kažin ar tai būtų palengvinę jos dūsavimus dėl girto tėčio/senelio/patėvio/dėdės elgesio. Tai matant norisi verkti.

Kalbant telefonu protinau tėtį,kad negriautų namie pertvarų,nes sujungti vonia ir tualetą kad ir mažiau gyvenamam bute nėra gera mintis.

Komentarų nėra: