21 vasario, 2013

mėta


ir keisčiausia yra tai, kad kai sakau, kad šiandien tai jau tikrai nieko nebepadarysiu išgėrus puodelį matės ir atsisėdus į savo traškančią kėdę, nurimstu, nuovargis nuslūgsta ir dar kažką padarau. o padaryt,kol kas reikia tik vieną projektą.

Kai Lina atskrenda, viskas šiek tiek įsimagnetina. Kartais gali atrodyti,kad per stipriai, bet maloniai svaigina, kai jos komponuojamos dirbtinės šakelės su alyvuogėmis tampa kosmosu galvoje ir viskas siūbuoja.
Rytoj vėl sulauksim Jerome, vėl grožėsis ponios deriniais. O man kol kas galvoj tik mėta. Ir brukas su granitu.



Komentarų nėra: