07 balandžio, 2013

plyšta iš skausmo galva

sapnavau,kad nepastebimai praėjo dvidešimt dienų ir buvo balandžio 27oji. Nepaprastai tuo džiaugiausi. Nežinau kodėl.

Kartais nesuprantu,kodėl turiu tiek daug sveikatos ir nervų  atiduoti stengdamasi dėl kitų. Klausausi pokalbio telefonu su vartotojų teisių atstovais ir svarstau ką turėsiu sakyti teisme. Matyt todėl vis mieliau linkstu link projektavimo.

Ir po darbo savaitės norisi ne į klubą, o į mišką. Lipti kuo aukščiau..arčiau dangaus,aukščiau žolės. Taip nekeldama galvos žiūriu į besileidžiančią saulę,pasiklystu nenusakomam antakalnio krašte ir šypsau,nes batai pilni to paskutinio sniego,kuris veriančiai šaldo kauliukus,tad tenka pareiti namo pusiau išvarstytais batais.




1 komentaras:

Ieva Varkojytė rašė...

Spausčiau patinka. Ir dabar galvoju, kaip baisiai sugadinta esu tų visų 'patinka' - 'nepatinka' dalykų