iš komforto zonos galima išeiti ,kai iš namų išvažiuoji su ne savo raktais. Aišku,tai nebe pirmas kartas, tik šįkart Daina išvažiavo į Kauną nerimaudama ar aš išvis kokius nors raktus turiu. Aš turėjau .Jos raktus. Tik likus 20iai min iki spektaklio pradžios supratau,kad raktai nuo dviračio spynos irgi liko namie..su visais kitais mano raktais. Taip teko priimt sprendimą ar per 30laipsnių (beveik) karštį važiuoti iki namų juos pasiimt ir saugiai prisirakint dviratį kažkur prospekte ar..nevažiuot:) taip sukūriau situaciją,kai festivalio savanorę užklupau su įžūliu klausimu,kur aš galėčiau pasistatyt dviratį teatro viduje. Ji man liepė palaukti ir iškviestas vaikinas nuvedė mane pro tarnybinį įėjimą ,kur pusrūsyje mano mielasis dviratėlis laukė keletą valandų kol pažiūrėsiu tris spektaklius.
primasis, Giniočio režisuotas Trys seserys labai gerai patiko, nes jame Maskva irgi buvo svajonių miestas, o santuoka mažiau meilės ,labiau tarnystės reikalas. Ir labai gražus santykis seserų ir brolio. visom prasmėm. Tuo metu galvojau,kad liksiu be savo seseriškai būtinos Dainos. kol kas per vasarą. Atrodo kad liksiu viena.Nes tik seserys ir broliai gali būti tokiu stipriu ryšiu susieti.
antrasis ,uostamiesčio žaidimėlis sukrėtė iki pykinimo. akimirką net pykau,kad pamiršau apie ką buvo pirmasis spektaklis ,vien tik dėl pastarojo nesąmoningo/pasąmoningo poveikio. Spėjau net patikėt,kad mes nebegalėsim išeiti iš šitos salės. "Jūs esate areštuoti"
ir trečiasis ikoninis.visas jau nuo pradžių iki galo du kartus peržiūrėtas ir dar galėčiau žiūrėti keletą kartų. Labai geras. Kamilės. Sapnas.
šiandien jaučiausi taip,kaip tame restorane į kurį norėjo seserų brolis, kur žmonių daug,nei vieno iš jų nepažįsti--bet jokiu būdu nesijauti vienišas. Penktadienio vakarą Vilnius gaudė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą