3 dienos skirtos apkeliauti pasaulį,

Antradienio socialo trumpai ir efektingai išsirutuliojo į ..bet,NE ir giliai su žeme sumaišančius akių atvėrimus,kai mylimasis dėsto mintis humaniškai ir sklandžiai, o aš  galiu tik tamsoje slėpt akis nuo saves ir nuo prieš akimirką ilgai formuluotų minčių. Pasąmoningai išprokoju atsakymus sau. Tikslingai tarsi nieko nedarydama.

Vakar su Margarita lietėm daug jai skaudžių,man gal jau ne ,temų ir turbūt pagrindinis dalykas ,kurį akcentavau buvo susitaikymas su savim. Ji mane vadino harmoninga tarp žemės ir dangaus esančia,aš tyliai šypsojau ir nežinia apie ką galvojau.

Kol kas tikiu,kad dar nueisiu šįvakar į spektaklį, nes nuodėmė nenueit. Nuodėmė pasiduot ir nekovot su savim.


po daug metų vėl paklausiau Koralų pasakos

leliuko kančios.

galvoj perbėga blogiausi scenarijai. o kas būtų, jeigu nepasisektų. tiesiog žinau, kad negaliu to leisti. čia kaip gyvybės ir mirties klausimas, kai bėgi į beveik nuvažiuojantį autobusą ir žinai, kad spėsi, nes kitaip būti tiesiog negali. ir spėji. ir negaliu pripažint, kad ne viskas nuo manęs priklauso. kaip tai neviskas. net blogus sapnus galiu panaikinti ir pabusti, kai jaučiuos negerai. sapnuose tereikia numirt ir viskas pasibaigia. o čia neina nieko padaryt. atrodo, kad niekada nesibaigs.

Liudo J. sistema

jei būtų mano valia,tarpinės peržiūros būtų rengiamos neperspėjus. būtų sutvarkytas sistemingas darbas. kaip pas Liudą..jis grasindavo netikėtom apklausėlėm,bet jų niekada nebuvo? Visada susižinodavom.nežinia kokiu būdu..o gal ir ne.sunku čia pasakyt.