Tyli lapkričio prieblandos magija.

Gulėjimo ant sofos ir skrolinimo seansus vis dažniau nutraukia nesuvokiami judesiai pilve. Viskas taip elementariai paprasta, bet mane kaskart vis stebina mintis apie augantį atskirą kūną. Ir žiūriu, kad elementorius apie gimimo stebuklą keičia psichoanalizės vadovai su dviejų milijonų metų veikėjomis, kurios naikina ribas tarp mito ir realybės.
Dar turiu truputį laiko rasti atsakymą apie tai,kas iš kur atsiranda, sužinoti,kuriose pasaulio dykynėse glūdi sielos lobynai ir tada gal turėsiu stiprybės nesisavinti to kūrinio, kuris pasirinko mus su Arūnu.

Laikas pilnas magijos,o vaizduotė įjungta visu pajėgumu bando atspėti,kokio dydžio gims mažiukas.
Ir visi buitiniai rūpesčiai išsitrina,kai smegenyse užtrumpina ir negali suprasti,ką kalba giminės prie stalo. Tada pamiegi, paverki, pabandai sukomponuoti sakinį, išsimaudai šalto oro voniose ir vėl grįžti į tą patį kūną.

Tėtis sakė, kad vaiko gimimas - tai bobų reikalas. Sunku paneigti.