Kai ateina gimtadienis, emocijos būna tikresnės nei visada ir gal gimtadienine depresija to pavadinti negalima, bet adekvačiu elgesiu irgi .
Diena prasidėjo neromantiškai,bet optimistiškai, nes iš 21dienos iššūkio jau buvo antroji diena.Pasiekimas nedidelis,bet svarbus. Pirmieji sveikinimai iš tingiai besikeliančio mylimojo ir tos akimirkos ryte,kai leidi sau neskubėti .
Kai prasideda sveikinimai darbe ir 15žmonių susirenka vien tik kad tave pagerbtų visada labai jautrūs,nes atrodo,kad nieko nepadarei,už ką galėtum gauti sveikinimus, tik gimei. Mokausi tiesiog šypsotis ir sakyti ačiū, o ne neigti tai ką jie sako.
Fantastiška karūna su skaičiumi 27 bylojo,kad jau ne jauniklė. Audra sakė,kad aš tokia pati,kaip atėjau į RETROFORMĄ, Lina puolė neigt ir sakė,kad toks amžius Pats Tas.
Labiausiai nustebino Gintarės dovanos, kurios visiškai nesuvokiamu būdu buvo perduotos Arūno rankomis. O šis nykštukas taip sustabdė žavingą akimirką ir įteikė dovaną,kad net norėjosi suploti rankomis!
Veikla kuri įsuka, neleidžia tau pietauti ir atsikvėpti, bet be galo įkvepia..Veikla kuri atskleidžia visus tavo netobulumus ,bet taip pat gėrisi tavo privalumais. Čia telpa visos emocijos,nes tai ką darau man yra visiškai tikra ir atrodo,kad apie mane. Apie mane -kitiems. Bet visada yra sunku išmokti pasakyti NE ir pagal planą važiuoti į vietą,kurioje būnu kasdien ir kur buvo nukreiptos gražiausios šio gimtadienio gėlės. Kaip kažkam sakiau draugai,nors ir gyvenantys ne Lietuvoj,labai jaučia ir pataiko į Vilniaus pavasarinį koloritą, o gal floristai tiesiog gerai dirba!:)
O kai krikšto mama eidama iš darbo užėjo pasveikinti, pasijaučiau tokia laiminga, kad turiu tiek svarbių žmonių šalia.Ir daugiau nieko nereikia, tik apsikabinti, kalbėtis ir spinduliuoti meilę gyvenimui.
Milenos žodžiai žinutėje buvo gražiausi,kokius esu skaičiusi savo gyvenime,nes labai taiklūs ir apie mane tokią,kokią atrodo pažįstu tik aš.
Po vakarienės išskubėjom į filmą,bet nesitikėjo,kad jis bus toks ..žiaurokas. Atsisukus į Agnę gretimoje kėdėje vis klausiau,kodėl mes atėjom į šitą filmą? Arūnas primindavo: nes jis laimėjo oskarą. A taip. Bet reikia pamatyti ir tai,ko gal šiaip nežiūrėtum. Vaizdas nepamirštamas,bet tikrai neblogas.
Ir grįžus namo tik vėlai vakare labai džiaugiausi,kad neišgėriau nė lašo, kad viduje tiek visko ,kas panašu į gyvenimą. Žinojau,kad tikrai labai norėsiu parašyti.
Bet tada dar nežinojau,kad kitądien laimėsiu puodelį paskambinus į radiją.Pabandykit ir Jūs-labai linksmas užsiėmimas kol važiuoji į darbą ryte:)
Apie pristatymą madoms redaktorėms gal nebesiplėsiu. O apie interjero projektą ir kelionę į Londoną gal dar parašysiu jei išsipildys ir įvyks:).
Ačiū už stovyklą -ačiū už maikę! Lina visada padėkoja, o aš mokausi to iš jos.
(įkvepiu atsukus nosį į Arūną) Tu esi mano įkvėpimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą